TERENCE MCKENNA | ATEIVIŠKAS SAPNALAIKIS
Gerai, šįvakar jūsų edukacijai ir pasilinksminimui, trys reivai, dvi pertraukos, Rozet‘o vizijos, Styvenas Kentas su didžeridu... Garsas SPACE TIME CONTINUUM... Žodžiai bei idėjos Terenso Makenos... Pirmas gabaliukas – Archainis atgimimas... Istorija baigiasi, nes dominuojanti kultūra įvedė žmoniją į aklagatvį. Neišvengiamai artėjant galutinei katastrofai žmonės ieško vaistų ir atsakymų. Kiekvieną kartą iškilus rimtoms bėdoms kultūra grąžina save atgal į paskutinį sveiką periodą. O paskutinis mums žinomas sveikas periodas buvo prieš penkiolika tūkstančių metų Afrikos lygumose. Mes buvome sūpuojami Didžiosios Raguotos Grybų Deivės lopšyje ir tai vyko dar neprasidėjus istorijai; prieš mūsų akis nežygiavo jokios armijos, nebuvo nei vergijos, nei nuosavybės, nei karo, nei fonetinių alfabetų, nei monoteizmo... Ir ten mus neša ateitis, nes slaptas dvidešimto amžiaus tikėjimas yra ne modernizmas. Slaptas dvidešimto amžiaus tikėjimas yra archaiškumo nostalgija, paleolito nostalgija... Ir todėl mes turime pyrsingą, abstraktųjį ekspresionizmą, siurrealizmą, džiazą, rokenrolą, katastrofos teoriją. Dvidešimto amžiaus protas yra pasiilgęs rojaus, kuris kažkada egzistavo grybais nusėtose Afrikos lygumose...
Kur įvyko žmogaus ir augalo simbiozė, ištraukusi mus iš gyvuliško kūno ir pavertusi naudojančia įrankius, kuriančia kultūra ir tyrinėjančius vaizduotę rūšimi, kokia esame dabar... O kodėl visa tai dabar svarbu? Tai svarbu todėl, nes rodo, jog mūsų pabėgimas yra judėjimas atgal ir ateitis glūdi į praeityje. Štai ką reiškia psichodelinis patyrimas. Tai vartai, pro kuriuos mes išeiname iš istorijos ir pasiekiame spyruokles po Amžinybės lova. Ir tai sakau jums todėl, kad bendruomenė supratusi, kas jai neleidžia iširti, sugebėtų geriau nukreipti save į hiper-erdvę. Mat mums reikia naujo mito, mums reikia naujos tikros istorijos, kuri paaiškintų, kokia mūsų vietą Visatoje. Ir ta tikra istorija tokia, kad ego yra patologijos produktas, o psilocibinas yra nuolat veikiantis elementas žmogaus kūne. Jis nuslopina ego.. O ego nuslopinimas reiškia pergalę prieš valdančiuosius, monoteizmą, materialistus, produktų pardavėjus. Psichodelikai grąžina mus į vidinį mūsų pasaulį, primena, koks svarbus yra betarpiško patyrimo jausmas. Ir to niekas negali jums parduoti, taip pat kaip niekas negali iš jūsų to nupirkti. Taigi, dominuojančios kultūros tas betarpiškas patyrimas nedomina. Tačiau būtent jis ir neleidžia bendruomenei iširti. Ir psichodelikų pagalba išsiverždami iš kvailų mokslinių mitų bei infantilių laisvos rinkos obsesijų mes atrandame, kad kūne... Kad kūne yra nano-akrai Grožio, ateiviško grožio, ateiviškų dimensijų, kurios yra mūsų savasties dalis, turtingiausia gyvenimo dalis... Man atrodo, kad būti palaidotam niekada neturėjus psichodelinio patyrimo yra tas pats, kas būti palaidotam niekada nepasimylėjus. Tai reikštų, kad tu niekada nesuvokei, kokia Viso To prasmė. Paslaptis glūdi kūne. Tik jos dėka, kūnas „įsipaišo“ į Gamtą. Archainis atgimimas reiškia šamanizmą, ekstazę, orgiastinį seksualumą ir pergalę prieš tris žmonijos priešus. O trys žmonijos priešai tai- hegemonija, monogamija ir monotonija! Žmonės, jei jūs priversite juos bėgti, jūsų valdovai ims prakaituoti. Ir reiškia, kad jūs dar kartą prisijungiate. O tas prisijungimas yra atskirumo (separatedness) paneigimas, savasties (self) apibrėžimo per daiktus paneigimą. Prisijungimas reiškia tapšnojimą į Gajos protą, o tuo Gajos protu mes ir vadiname psichodelinį patyrimą. Tas patyrimas yra gyvas faktas, kad mūsų planeta turi intelektą. Be to patyrimo mes klajojame netikrų ideologijų dykumoje, o būtent jis (t.y. psichodelinis patyrimas – vert. Pastaba) ir gali sureguliuoti savasties kompasą... Per bendruomenę, seksualumą, psichodelikus bei supratingumą (intelligence) mes būtent ir ieškojome, kaip sureguliuoti tą savasties kompasą. Supratingumas... Supratingumas... Štai, ką mes privalome turėti, kad toliau nerti į hiper-edrvę...
Kur įvyko žmogaus ir augalo simbiozė, ištraukusi mus iš gyvuliško kūno ir pavertusi naudojančia įrankius, kuriančia kultūra ir tyrinėjančius vaizduotę rūšimi, kokia esame dabar... O kodėl visa tai dabar svarbu? Tai svarbu todėl, nes rodo, jog mūsų pabėgimas yra judėjimas atgal ir ateitis glūdi į praeityje. Štai ką reiškia psichodelinis patyrimas. Tai vartai, pro kuriuos mes išeiname iš istorijos ir pasiekiame spyruokles po Amžinybės lova. Ir tai sakau jums todėl, kad bendruomenė supratusi, kas jai neleidžia iširti, sugebėtų geriau nukreipti save į hiper-erdvę. Mat mums reikia naujo mito, mums reikia naujos tikros istorijos, kuri paaiškintų, kokia mūsų vietą Visatoje. Ir ta tikra istorija tokia, kad ego yra patologijos produktas, o psilocibinas yra nuolat veikiantis elementas žmogaus kūne. Jis nuslopina ego.. O ego nuslopinimas reiškia pergalę prieš valdančiuosius, monoteizmą, materialistus, produktų pardavėjus. Psichodelikai grąžina mus į vidinį mūsų pasaulį, primena, koks svarbus yra betarpiško patyrimo jausmas. Ir to niekas negali jums parduoti, taip pat kaip niekas negali iš jūsų to nupirkti. Taigi, dominuojančios kultūros tas betarpiškas patyrimas nedomina. Tačiau būtent jis ir neleidžia bendruomenei iširti. Ir psichodelikų pagalba išsiverždami iš kvailų mokslinių mitų bei infantilių laisvos rinkos obsesijų mes atrandame, kad kūne... Kad kūne yra nano-akrai Grožio, ateiviško grožio, ateiviškų dimensijų, kurios yra mūsų savasties dalis, turtingiausia gyvenimo dalis... Man atrodo, kad būti palaidotam niekada neturėjus psichodelinio patyrimo yra tas pats, kas būti palaidotam niekada nepasimylėjus. Tai reikštų, kad tu niekada nesuvokei, kokia Viso To prasmė. Paslaptis glūdi kūne. Tik jos dėka, kūnas „įsipaišo“ į Gamtą. Archainis atgimimas reiškia šamanizmą, ekstazę, orgiastinį seksualumą ir pergalę prieš tris žmonijos priešus. O trys žmonijos priešai tai- hegemonija, monogamija ir monotonija! Žmonės, jei jūs priversite juos bėgti, jūsų valdovai ims prakaituoti. Ir reiškia, kad jūs dar kartą prisijungiate. O tas prisijungimas yra atskirumo (separatedness) paneigimas, savasties (self) apibrėžimo per daiktus paneigimą. Prisijungimas reiškia tapšnojimą į Gajos protą, o tuo Gajos protu mes ir vadiname psichodelinį patyrimą. Tas patyrimas yra gyvas faktas, kad mūsų planeta turi intelektą. Be to patyrimo mes klajojame netikrų ideologijų dykumoje, o būtent jis (t.y. psichodelinis patyrimas – vert. Pastaba) ir gali sureguliuoti savasties kompasą... Per bendruomenę, seksualumą, psichodelikus bei supratingumą (intelligence) mes būtent ir ieškojome, kaip sureguliuoti tą savasties kompasą. Supratingumas... Supratingumas... Štai, ką mes privalome turėti, kad toliau nerti į hiper-edrvę...
2. Pereinantis generatorius.
Aš penkias minutes pailsėsiu ir grįšiu pašnekėti...
3. Ateiviška meilė.
Sveiki... Sveiki... Tai buvo tarytum įžanga. Kai kurie iš jūsų teiravosi, kodėl giliau lendant jis didėja? Taigi, dabar nedidelis pamokslėlis šia tema... Prisimenu, pirmą DMT rūkymą. Tai buvo lyg gairė mano gyvenime. Ir prisimenu draugą, kuris visada nusigaudavo TEN pirmas. Jis atėjo pas mane su maža stikline pypkute, kuri buvo pilna oranžinės substancijos panašios į akytą bandelę. Kadangi aš buvau daktaro Hofmano mokinys tai man nebuvo staigmena. Vienintelis klausimas, kurį jam uždaviau buvo: kiek tai trunka. Jis atsakė: penkias minutes. Taigi, aš parūkiau ir... Ten buvo kažkas panašaus į gėlę... Oranžinę ir geltoną chrizantemą, kuri lyg tai sukosi... Ir mane tarytum kas pastūmė iš nugaros. Aš įkritau į kitą vietą, kuri neatrodė proto būsena. Ji atrodė kaip kita vieta. Ir toje vietoje be skoningo intensyvaus žaibavimo ir geometrinių haliucinacijų, šliaužiančių kupolo skliautu. Dar buvo daugybė sutvėrimų... Sutvėrimų, kuriuos aš pavadinau save transformuojančiais mašininiais elfais. Tai kažkas panašaus į krepšinio kamuolius pagamintus iš brangakmenių ir varvančius pro mane... Jei jie būtų su veidais, jie būtų šypsojęsi... Tačiau jie buvo beveidžiai. Jie užtikrino, kad mane myli ir patarė nesistebėti bei nepasiduoti nuostabai. Aš juos stebėjau nors ir galvojau, kad šįkart nieko neįvyko. O ką jie darė? Jie dainuodami „gimdė“ objektus, kurie panašėjo į kiaušinius pagamintus iš Marso medžiagos ir margino juos raštais primenančiais mendėjų alfabetines struktūras. Tai buvo tarytum sutirštėjęs lingvistinis intenciškumas ( nuo žodžio intencija – vert. pastab.)perleistas per transformuojančią hiper- dimensiją ir pateiktas tridimensinėje erdvėje. Ir tos mažytės mašinos pasisiūlė man padėti. Ir žiūrėdamas į juos supratau, kad parnešus atgal nors vieną mažą tų niekučių, niekas nebebūtų kaip buvę. Tada iškilo klausimas, kur aš esu ir kas čia vyksta? Man toptelėjo, kad tos holografinės perdavimo projekcijos iš visai kito autonominio kontinuumo kažkaip susikerta su manuoju. Tada pagalvojau, kad žymiai elegantiškiau būtų viską įvertinti rimtai ir pripažinti, kad aš įsiveržiau į sielų ekologinę sistemą... Kad man kažkaip buvo leista dirstelėti į kitą pusę, ir aš sužinojau dalykus, kurie, teisingai mąstant, negali būti sužinoti... Bet aš jaučiau, kad vis tiek juos sužinojau. Aš jaučiau... Ir tada nebeprisimenu, ką jaučiau, nes tie save transformuojantys išdykėliai mane nutraukė ir pasakė:“negalvok apie tai. Negalvok, kas mes tokie. Galvok apie tai, kaip padaryti, ką darėme mes. Daryk tai. DARYK TAI DABAR!“.
4. Kalbėti kalbomis.
O jie norėjo pasakyti: „Naudok balsą kurti objektus“. Tai supratęs, pajutau savyje lyg augantį burbulą. Žiūrėjau, kaip tie maži išdykę elfai šokinėja man iš krūtinės ir atgal. Jiems patiko tai daryti, kad dar kartą mane užtikrintų. Jaučiau savyje kylančią kalbą, kuri visai nebuvo anglų. Ir aš pradėjau šnekėti: „ijo tik gi kuku ji igvapsi pip pip metedži ne tedži gvapsich poipui igvapsi py pi pi pyt moi fuač... Ar kažkokias panašiais žodžiais. Tada pagalvojau, ką visą tai reiškia ir kodėl aš taip gerai jaučiausi, jei tai nieko nereiškia? Teisybę pasakius, galvojau apie tai kelis metus ir nutariau, kad prasmė ir kalba, tai du skirtingi dalykai. O tas ateiviškas balsas, girdėtas psichodelinio patyrimo metu, nori atverti sintaksinę realybės prigimtį ir tikroji magijos paslaptis glūdi tame, kad pasaulis sudarytas iš žodžių. Žinodamas žodžius, iš kurių sudarytas pasaulis, gali daryti su juo ką tik nori... I mu ja cha kvaku kuk ingi kva tipsi... lode bum to be hobot trogotoli... O apie DMT sužinojau tai, kad niekada neturėjęs to patyrimo gali susapnuoti sapną. Tame sapne kas nors ištrauks mažą stiklinę pypkutę ir tada TAI įvyks. Tai bus tikras dalykas. Mat kiekviename iš mūsų kažkur yra voverytė, leidžianti pažvelgti į kitą pusę. Ta voverytė ir nustato kompasą kryptimi, kuria mes norime plaukti. Sėkmės.
5. Aerobiškas.
6. Nulinio laiko banga.
Sveiki. Tvarka. Ar kada nors pastebėjote, kad realybė turi tą nuolat kintančią savybę, kuri greitai atsiranda ir taip pat greitai išnyksta. Niekas jos nemini ir niekaip nevadina. Kai kurie žmonės sako: „šiandien bloga diena“ arba „šiandien viskas labai keista“. Mano manymu, mes niekada jos nepastebėjome ir nešnekėjome todėl, kad esam įstrigę kultūroje, kuri tikisi, kad mes patikėsime, jog laikas ir mūsų banko sąskaita nesikeičia tarytum būtų egzistencijos konstantą. Kitaip tariant, tikima, jog kiekviena akimirka niekuo nesiskiria nuo praėjusios, tačiau mes patiriame visai ką kita. Taigi, ir bėgdamas per realybę pastebėjau, kad ji nuolat greitai keičiasi ir yra pilna naujienų. Ir kai kurios dienos, kai kurie metai, kai kurie amžiai iš tikrųjų yra labai nauji. Jie ateina ir praeina daugeliu lygmenų skirtingai, rezonuodami, persipindami. Būtent taip ir atrodo Laikas. O mokslas kaip tik tai ir pražiūrėjo. Jis pražiūrėjo vieną ryškiausių Gamtos faktų. Faktą, kad Gamta yra naujumą saugojantis variklis. Ir naujumas nuo pat pirmųjų to neįtikėtino Didžiojo Sprogimo akimirkų buvo užkonservuotas. Mat pačioje pradžioje buvo tik energijos okeanas, besiliejantis į Visatą. Tada nebuvo nei žvaigždžių, nei planetų, nei molekulių, nei atomų, nei magnetinių laukų. Buvo tik laisvų elektronų okeanas. Paskui praėjo Laikas, Visata tapo apčiuopiama ir naujos struktūros išsikristalizavo iš betvarkės. Pirmieji atomai... Vandenilio ir helio atomai suformavo žvaigždes, kurių centre temperatūra ir slėgis sukūrė tai, ko iki tol nebuvo sukurta. Pradėjo vykti sintezė ir ta sintezė „išvirė“ dar daugiau naujovių. Jos pasėkoje atsirado kieti elementai – geležis, anglis, keturvalentė anglis. Laikui bėgant atsirado ne tik elementų sistemos, bet anglies spaudimo ir žemesnių temperatūrų dėka gimė molekulinės struktūros. Iš molekulinių struktūrų išsivystė paprasti organizmai - genetinė mašinerija nuolat perrašinėja informaciją. Jie „klijavosi“ į membranas, be perstojo rišo naujumą, kondensavo Laiką, kūrė ir saugojo kompleksiškumą. Vis greičiau ir greičiau ir greičiau. Tada atsiradome mes. Ir kokia mūsų vieta šiame procese? Prieš penkis milijonus metų mes buvome kažkokie gyvūnai. Kur būsime, kai praeis penki milijonai metų po šio vakaro? Mes nesame nei reginys, nei fenomenas, nei kanceliarija Nebūties pakraštyje. Mes esame to kondensuoto naujumo ašis, kuri vis klijavosi, lankstėsi, darėsi vis sudėtingesnė ištisus bilijonus metų. Kiek mes žinome, nėra nieko labiau išsivysčiusio už tai, kas yra mūsų kaukolėje. Žmogaus smegenų žievė yra labiausiai išsišakojusi ir pati sudėtingiausia struktūra visoje mums žinomoje Visatoje. Mes esame labiausiai išsivysčiusi materija visame Kosmose. Ir taip yra jau šiek tiek laiko. Nuo ugnies atradimo, nuo kalbos išradimo... Bet dabar... Dabar, turiu omeny, paskutinius dešimt tūkstančių metų, mes turime kai ką naujo. Ne genetinę informaciją, ne genetinę mutaciją, ne natūralią atranką, o epo-genetinę veiklą – rašymą, teatrą, poeziją, šokį, meną, tatuiruotes, pyrsingą, filosofiją... Ir šie dalykai pagreitino skverbimąsi į naujumą taip, kad mes tapome neįmanoma identifikuoti kuriančia Gamtos jėga, kuri stato šventyklas, miestus, gamina mašinas, kuria socialinius variklius bei planus ir skleidžia juos po visą žemę, kosmosą, mikro - fizikinę karaliją, makro- fizikinę karaliją. Mes, prieš penkis milijonus metų buvę gyvuliais, dabar galime sutramdyti dykumas ir prireikus virš mūsų priešų miestų paskleisti tą pačią energiją, kuri priverčia naktį žibėti žvaigždes. Dabar vyksta kažkas ypatingo, kažkas kviečia mus iš Gamtos ir tašo pagal savo atvaizdą. Susitikimo su tuo Kažkuo tikrai nebereikės ilgai laukti. Štai ką iš tikrųjų reiškia neišvengiama ir akivaizdi visko pabaiga. Tai reiškia, kad žmonijos istorijos DNR netrukus pasireikš kaip universalus naujumą saugantis ir perduodantis procesas. Tas naujumas taps toks intensyvus, kad jis išsilies į kitą dimensiją... Jūs galite tai jausti... Jūs galite tai jausti savo sapnuose... Savo tripuose... Jūs galite jausti, kad mes artėjame prie katastrofos prarajos ir anapus tos prarajos, mes tampame nebepažįstami patys sau. Nuo pat Visatos atsiradimo be pertrūkių banguojanti naujumo banga dabar susikoncentravo ir susikaupė mūsų rūšyje. Jei jums neatrodo, kad pasaulis transformuosis, tuomet galvokite taip: galvokite, kad yra tvenkinys. Jei to tvenkinio paviršius ima virti, tai yra signalas, kad kažkokia milžiniška kintanti formą nori prasiveržti į paviršių ir pasireikšti. Verdantis tvenkinys yra žmonijos istorija su normalia biologija, mes esame žybsnis, pagautas mūsų ateityje esančio atraktoriaus, kuris ruošia mus saviems tikslams. Jis šneka mum per psichodelikus, vizijas, kultūrą, technologiją, sąmonę, mumyse tūnančią galią kurti kalbą. Jis stumia mus pirmyn, ragina nusimesti beždžionišką kūną ir stryktelėti į kažkokią ekstra – siurrealistinę erdvę supančią mus, bet kol kas mums neregimą. Net ir planetą valdantys žmonės – Pasaulinis Bankas, Tarptautinis valiutos fondas, jūs patys išvardinkite juos, - žino, kad istorija baigiasi. Jie tai žino iš pranešimų praplaukiančių jų stalais. Ozono skylių išnykimas, vandenynų užterštumas, atogrąžų miškų kirtimas... Visi šie dalykai reiškia, kad mūsų planetos kontūrai pasiekė galutines ribas, ir žmonijai nebelieka kitos išeities, kaip pradėti grįžimą gimimo kanalu, kuriame įvyktų kolektyvinė transformacija. Viskas yra ranka pasiekiama ir tuo pačiu metu beveik visiškai neįsivaizduojama. Čia ir atsiranda psichodelinis šamanas. Mat aš tikiu, kad psichodelinio patyrimo metu mes iš tikrųjų užmezgame kontaktą su hiper- erdve. O iš tos hiper – erdvės mes žiūrime ir į... Į praeitį, ir į ateitį. Mes nujaučiame pabaigą. O šamanas yra tas, kuris matė pabaigą. Todėl jis yra sukčius. Mat tu nepergyveni, kad matei pabaigą. Kai žinai, kuo viskas baigsis, tu grįžti ir tęsi žaidimą be jokio nerimo. Štai ką reiškia liejinio ištirpdymas. Tai reiškia nei daugiau nei mažiau – tik žmonijos istorijos pabaigos nuojautą, grįžimą į archainį būvį, pakartotiną prieš dvidešimt tūkstančių metų Afrikos pievose vyravusios orgiastinės laisvės atradimą, technologinį įsiveržimą į ateitį, kuri labiau panašėja į praeitį nei į ateitį. Mat materializmas, vartotojiškumas, produktų fetišizmas bus panaikinti, technologija virs nano-technologija ir dings iš mūsų fizinio plano. Jei... Jei mes turime svajonę, jei mes leisimės tos naujumo bangos įstumiami į kūrybingumą, kuris yra priešiškas dabartiniam žmonijos būviui... O apie tai dabar ir šnekame... Psichodelikai kaip žmogiškos vaizduotės katalizatoriai... Psichodelikai kaip kalbos kūrimo katalizatoriai... Mat tai, ko negali pasakyti, bendruomenė negali ir sukurti. Taigi, mums reikia priverstinio kalbos decentralizavimo. O tai padaryti galima grįžtant prie faktorių, sukūrusių kalbą. O tie faktoriai tai psichodeliniai augalai, Gajos Logosas, paslaptingi nežemiški protai viliojantys mus į Gamtos hierarchijos čakras, stumantys mus link visiškai kitokio Proto, kuris mus sukūrė ir ištraukė iš gyvūnų būvio. Kažkokiu būdu mes tapome labiausiai išsivysčiusia planetos likimo dalimi. Gyvybės eksperimento žemėje sėkmė priklausys nuo to kaip suvaidinsime savo vaidmenį mes. Kažkokiu būdu mes tapome labiausiai išsivysčiusi to eksperimento dalis, mes jį reguliuojame, mūsų rankose gali jį užbaigti sėkmingai arba sugadinti... Tai nėra raginimas repetuoti Apokalipsę, tai nėra mileniumo pasmerkimas, tai rimtas dalykas, žmonės. Tai ne testas. Tai paskutinis šansas prieš pasauliui tampant tokiam išsiskaidžiusiam, kad jo nebebus įmanoma surinkti į vienumą. Mes galime naudoti kalendorių kaip vienijantį faktorių, mes galime šį amžių paversti autentiškos žmonių civilizacijos įkūrimo amžiumi, mes galime įveikti valdančias jėgas, ištirpdyti savo ribas psichodelikų pagalba, atkurti seksualumą, kuris nesiremtų monoteizmu, monogamija ir monotonija.Visi šie dalykai yra įmanomi, jei mes suvokiame daugialypę pasaulį laikančią jėgą. O tai yra absoliutaus Proto kaip žaidimo šventimas, meilės, kaip pagrindinės vertybės socialinėje bendruomenėje, šventimas. Būtent tuos dalykus jie taip ilgai slopino, būtent dėl to jie taip bijo psichodelikų. Mat jie supranta, kad nors kartą prisilietęs prie vidinės savo ar kito šerdies, tu nebegali būti suviliotas vartojimu ir daiktų fetišizmu. Psichodelikų žinia yra tokia, kad kultūra gali būti pertvarkyta kaip emocinių vertybių, o ne produktų komplektas. Ir tai fantastiškai geros naujienos. Jei mes tai suprantame, tuomet galime grįžti. Grįžti atgal ir peržengti. Devynis kartus per paskutinį milijoną metų akys išaugo iš polių ir pažvelgė į pietus pastumdamos žmoniją pirmyn. Tie žmonės nepasišiko. Tai kodėl mes turėtume? Mes esame išlikėliai (survivors), mes esame milijonų metų kovų dėl Nenusakomo, palikuonys. O dabar turėdami savo rankose technologijos variklius, mes turėtume pasiekti tikslą ir iš tikrųjų išreikšti žmonijos sielą Laiko pabaigoje. Iškviesti ją į gyvenimą, kaip ir mes visi buvome iškviesti, atidaryti violetines duris į hiper- erdvę ir šokti pro jas... Iš Istorijos į pasaulį anapus šamanizmo, anapus Istorijos pabaigos... Į Galaktinį Mileniumą, kuris viliojo mus milijonus metų per Laiką ir Erdvę. Tai akimirka, kokią planeta suteikia kartą per gyvenimą. Ir mes esame pasiruošę, ir mūsų bendruomenė yra pasiruošusi įeiti į ją apsigyventi joje ir paversti sava. Ji ten, pirmyn! Ačiū.
Versta iš video paskaitos. Technet.
Versta iš video paskaitos. Technet.
[Vertė tas pats žaižaruojantis Vasha Dai]