Okei, traktor, sukam šniobelį reikalo link. Nutylėjęs kelis renginius, bo ar tai ūpo, ar pūpo nebuvo, miniu šitą. O šitas toks nedidukas žmonių kiekiu gavosi, tam kreivam šleivam Ceche48 su ego sultyse pervirusiu „šeimininku“. Personų susirinko, neduokdie kad suklysčiau, jergaujergau, su muzikontais gal 20. Tam įtakos turėjo tuo pat metu XI20 vykęs Flesh Flash bei Handsome Furs kanciertas (kurį spėjau aplankyt vėliau ir galiu prilyginti silkių statinei – tiek dvikojų padarų šioje skylėje turbūt nesu matęs); dalis žiūrovų juk eina į renginį dėl paties vyksmo, o ne dėl konkretaus atlikėjo scenoje.
Turiu pasakyti, jog šį suklypusį reportą nusprendžiau parašyti, idant paminėti LYS. Šįkart grojęs pirmas, jis be kompromisų buvo geriausias tą vakarą. Išvis, turbūt vienas stipriausių matytų (greičiau jau – girdėtų) šio projekto live pasirodymų. Ideali trukmė, stabili, architektoniška struktūra – nuo tylių krebždančių pamatų iki pasirodymo pike išaugančių masyvių drone sienų, nuspalvotų triukšmingais abrazyvais. Jeigu anksčiau šis monolitas kartais patiždavo, tai dabar sulipo į gniaužiantį, neperkalbamą, bežadį, be paliovos stingstantį rūką. Paradoksaliai talpinantį ir švelnumą ir grubumą. Pabaiga – lyg ramiai atlėgstantis maudulys, pasiliekant tik laido birzgimui. Zajabys, konkretus dronoise. Konkreti garsinė frazė. >>> BRUZGYNAI gi – tratata noise, Arma kaip visad, persisunkęs energetiniu žėručiu, nestygsta prie aparatų, sinchronizuodamasis su žvirbliais zujančiomis noise srovėmis. Įsijautimas įtikino, tačiau juslės pernelyg buvo paveiktos prieš tai nuskambėjusio pasirodymo, todėl pereiti prie judresnių garsų nebuvo taip lengva. Betgi gerai, normoj sakyčiau, nepašiko markės, cheche >>> VIDINĖ RAMYBĖ. Kai „scena“ Lietuvoje tokie maža, tai ir kritiką sunkiau rašyti. Bet ją išgręži ir patampa geriau. Atvejis, kai koncentruojamasi į ekspresiją, bandant atrodyti a la keistu ir gąsdinančiu, o iš tikro gaunasi kas tik nori, tik ne tai. Garse būdavo tokių slegiančių, purvinų sluoksnių, kurie turėjo išties geras pretenzijas į ligotą atmosferą, tačiau darkymasis be atsparos taškų, kažkoks hiperbolizuotas savo muzikos „pergyvenimas“ sukišo visus, kokius tik įmanoma, pagalius į ratus. Pagaliau bandymas „šokiruoti“ analiniu ėjimu gal ir nustebino vietinius Cecho48 čiabuvius bei čiabuves, tačiau čia atrodė kaip desperatiškas noras „dar ką nors iškrėsti“. >>> HOLZKOPF. Poetinio vakaro pabaigai pateikė kontrastingesnę muziką. Pradėjęs nuo triukšmingų čaižymų, grįžo į jau girdėtą breakcore/rhytmnoise/
Tokie štai stenėjimai. Nofing personal, chebra :] Ai, ir pavadinimas „Born“ – kažkaip bbž, lyg koks Liūtas Karalius būtų gimęs :]
Vistiek lauksim dar kokių fintikliuškų. Traktor!